"[...] per kiek laiko žmogelis bus neišvengiamai užburtas, sugraudintas, užliūliuotas ir įtikintas, mat vaikigalis turėjo įstabų sugebėjimą persikūnyti ir kalbėti būtent tai, ką pašnekovas ir norėjo girdėti; o paskui viską imti ir nepastebimai pasukti savo naudai taip, tarsi pašnekovas pats būtų savo noru priėjęs tokią išvadą."