"Dabar aš jau žinau, kad niekas žmogaus neapsaugos nuo netekties ir praradimo, – likimas tik reikalaus viską išgyventi.
Netekus artimųjų, našlaičio jausmas kiekvienam žmogui neišvengiamas: jis moko suprasti, kad gyvenimas pasibaigia, – kitaip ir negali būti. Jausmai yra amžini, jie liko, tik kitokie. Tu gali kalbėtis su išėjusiais ir jausti jų artumą. Mano amžinatilsį močiutė, kai nesuprasdavo kokio nors reiškinio, sakydavo: „Galybė Dievo“. Jai tai buvo paaiškinimas. Tai palengvina susitaikymą su neišvengiamybe."