"[...] šiandien neretai sutinku savo kartos žmonių, kurie vaikystėje, paauglystėje laisvės turėjo iki soties – galėjo daryti, ką nori ir kada nori. Tačiau jie lig šiol nieko nepasiekė. Gyvenimas – lyg pro pirštus. Tuomet belieka pasidžiaugti griežtoku mamos auklėjimu. Esu disciplinuota, gebu planuoti darbus ir šiandien tvirtai stoviu ant žemės. Manau, kad ir aš panašiai auklėsiu savo vaikus. Kad suaugus būtų lengviau ir paprasčiau gyventi.
[...] mama kantriai ir labai išmintingai aiškino, kad pradėtą darbą būtina užbaigti, kad kada nors aš jai padėkosiu už šį patarimą. Taip ir nutiko."