"Vienas nuostabus pastebėjimas. Aš ateidavau į repeticiją, kaip tai visada būna baleto gyvenime, tai su geliančia pėda, tai laužančia nugara, tai dar su kuo nors. Prieš pradėdama būgštaudama svarstydavau – ar nepaprašius šiandien Moriso pasigailėjimo, atvangos. Bet, matydama griežtą, nusiteikusį darbui Chorchė (Don) veidą, atidėdavau savo kapituliantiškus ketinimus. Pradėdavau puse kojos, paskui išsijudindavau, užsidegdavau. Ir, stebuklas, į repeticijos pabaigą skausmas kiekvieną kartą praeidavo. Išsivadėdavo. Aš vėl būdavau sveika. „Ledos“ choreografija mane išgydydavo. Tarsi joga."