"Iš visur po truputį renki tuos šapelius, žinių nuotrupas, ir nežinai, kiek užtruksi, ypač jei tema – reta ir nenagrinėta. Čia išgirsti atsiminimus, ten randi etnografo aprašymą, kitur – spaudos žinutę, archyve aptinki vertingą dokumentą, pažįstamas kolekcininkas pasidalija unikalia fotografija. Visa tai kaupiasi, kaupiasi ir... Šiame darbe juk nėra taip, kad atsisėdai ir parašei. Rašymas – iš esmės jau baigiamasis etapas.
(Istorinių knygų apie lietuvių praeitį autorius)"