"[...] šie keleri metai sulaukus trisdešimtmečio man buvo „atėjimas į amžių“. Ne dėl to, kad štai dabar suaugau ir jau viską žinau, o dėl to, kad pagaliau, tapau moterimi, nebesu mergiotė. „Ateiti į amžių“ – tai paleisti senas istorijas, seną suvokim apie save, senus kompleksus, nesaugumo pojūtį, abejones savimi ir atrasti viduje ramybę, užtikrintumą, jog, kad ir kas nutiktų, susidorosi su viskuo. Tai reiškia, jog saviraiška, nepriklausomybė, empatija, pagarba sau ir pasauliui bei orus darbas yra kur kas svarbiau nei įtikti kokiam nors vyrui ar draugui, būti gražiai ar per jėgą spraustis įvisuomenės primestus rėmus, apibrėžiančius moteriškumą."