"Juk kiekviena šventė be stalo neįmanoma. Gausesnio ar paprastesnio šventinio stalo reikšmė visada išliks. Aišku, jeigu jį suvoksime kaip natūrą ir kultūrą kartu. Kažkas labai prasmingai pasakė, kad jei prie stalo ėdame, tada ėdame ir vieni kitus. Stalas skirtas valgyti drauge. Vienas iš San Remo festivalio dalyvių dainavo: „Sumuštinio kąsnis, pasidalytas su draugu, sotino labiau nei gausi vakarienė vienatvėje“.
Sėdima ne tam, kad būtų pavalgyta, o tam, kad būtų pabendrauta valgant. Valgymo simbolika – ypatinga: tai, ką kartu valgome, daro mus panašius pagal žydišką krikščionišką tradiciją valgymas – visada religinis aktas."