"Kažkaip per daug negalvoju apie stresą ar kažką kita. Aišku, jauduliukas visada būna, bet negalvoju apie tai, kad varžybos yra kažkas baisaus. Atvirkščiai, galvoju, kad noriu startuoti, esu pasiruošusi, kad man tikrai niekas nebaisu, bandau save nuteikti kitomis mintimis ir negalvoti, kas yra blogai ir kad yra baisu, nes iš tikrųjų juk nėra. Kiti dažnai nemiega ar jiems pradeda kažką skaudėti, man to nebūna, gal per visą savo gyvenimą aš tiek visko patyrusi, kad tiesiog neužkraunu sau galvos. Ramiai išsimiegu, žinau, kad man reikia pailsėti, nes kita diena bus sunki ir reikės kovoti, o bereikalingas mintis ir baimes palieku nuošalyje."