"Jis užsiciklino dėl psichologinių treniruočių. Gunaras (Prokop) buvo ir Austrijos rinktinės treneris ir vis kalbėjo, kad neturi didelio pasirinkimo stiprių žaidėjų. Tad psichologiškai komanda turi būti labai stipri. Ir mes lipome į 3100 metrų kalną – aukštas, ledas aplinkui. Niekas nenorėjo kopti, bet jis pasakė: mergaitės, mes tik pakilsime, o paskui nusileidime malūnsparniu. Ir mes patikėjome. Dvi dienas kopėme su sunkiomis kuprinėmis ir specialia apranga, batais. Ėjome po šešis žmones. Ledas, praraja – mus mokė, kaip kopti. Aš taip norėjau užkopti pirma! Galvojau, kad grįšime malūnsparniu. Bet, kai pakilome, išvydome lietų ir sniegą – neaišku, kas krito iš dangaus. O jis pareiškė: mergaitės, dabar mes leisimės žemyn virvėmis. Kaip alpinistai. Aš buvau šoke ir verkiau. Taip buvau juo nusivylusi. Toks buvo jo juokas, jis pamelavo. Atgal leidomės labai piktos. Grįžome į stotį ir jis mums nupirko šnapso. Kažkaip linksmiau tapo, prasidėjo pasakojimai, kaip kilome ir leidomės. Jis pasakė, kad mus taip moko. Bet viskas buvo labai griežta."