"Tėvų polinkis į alkoholį lemia visą tolimesnį jų vaikų gyvenimą, sužeidžia jų sielas. Buvo laikas, kai negalėjau net būti ten, kur geria: buvo bjauru matyti, kaip žmonės apgirsta, pradeda juoktis iš to, kas visai nejuokinga...
Aš neturėjau normalios vaikystės, nežinojau, ką reiškia džiaugtis be priežasties, kaip tai daro vaikai. Esu sužeista, todėl mano santykis su vyru ir vaikais pažymėtas isterijų, chaoso, perdėm stipraus noro kontroliuoti, nes jei nesukontroliuosi, viskas vėl sugrius, nuolatinio nepasitikėjimo ir būdravimo, net nevisavertiškumo, nes nuolat galvoji, kad galėjai labiau pasistengti, - tau atrodo, kad jei būsi geresnis, labiau visiems patiksi, tai kažkaip išspręs TĄ problemą..."