"Būti klounu (raudonos nosys) lengva ar sunku? Apie tai negalvoji. Stengiesi suteikti mažyliui kuo daugiau emocijų, prajuokinti, prakalbinti, pradžiuginti. Kitaip atariant, matai sveikąją vaiko pusę – kiek jis tuo metu jos beturi.
Klounas gi – vienintelis žmogus, kurio vaikas gali neklausyti. Klounas neduoda jokių nurodymų, neliepia nurimti, gerti vaistų, pakentėti, nes truputį skaudės. Klounas leidžia vaikui išlieti visas emocijas – šaukti, rėkti, juoktis, šokinėti, siausti. Žodžiu lietis per kraštus – kiek tik jėgų turi. Klounas tarsi patvirtina visas vaiko teises ir orumą. Jis yra tas sugertukas, į kurį mažylis gali išsitaškyti.
Kuo klounas skiriasi nuo aktoriaus? Klounas retai rodo save, pirmiausiai jis mato kitą. O aktorius ateina su savo vaidmeniu – žiūrėk, dabar aš jums vaidinsiu! Matyti, „skaityti“ kitą žmogų – didelis atradimas."