"Paprastai būna taip – kuo daugiau nori, tuo mažiau gauni. Galiu tik planuoti, kokį rezultatą galiu pasiekti plaukimo ir bėgimo varžybose. Fechtavimas? Viskas priklausys nuo to, kaip išsimiegosiu, kokia bus psichologinė įtampa. Jojimas? Daug kas priklauso nuo žirgo, jeigu su juo susikalbėti – nenumes. Fechtavimas. Sunku persilaužti, suprasti šios sporto šakos psichologiją, ištverti. Mane mama vadina „spirga“, nes negaliu nusėdėti vietoje. Treneris man taip pat nuolat kala į galvą, kad reikia išlaukti, ištverti, o aš to negaliu – pirmyn ir viskas. Per tą skubėjimą fechtuodamasi ir pridarau klaidų."