"Lėbaudamas galvoji tik apie save, todėl tą užsiėmimą labiausiai mėgsta žmonės, neparastai įsimylėję savąjį „aš“. Tai džiunglės be ateities ir be praeities, o svarbiausia – be pažadų ir be greitos bausmės. Lėbavimui skirtos vietos atitvertos nuo pasaulio. Ten įeidamas palieki ir baimę, ir viltį. Kalbėti ten nebūtina: tai, ko atėjai, gali gauti be žodžių, o dažnai – taip, taip! – net ir be pinigų."