"Mūsų legionieriai [...] niekaip negalėjo suprasti, kas darosi. Nė vienas neslėpė, kad į Rusiją atvyko užsidirbti pinigų. Taip pat, kaip ir koks japonų architektas. Jis atvyko, padarė darbą, gavo pinigus. O mūsiškiai – negavo. Su jais turėjau ne vieną pokalbį. „Treneri, mes gerai dirbame?“ – klausė jie manęs. „Puikiai!“ – sakau. O jie: „Ar galime tada gauti uždirbtus pinigus?“ Atsakau: „Jūs būtinai juos gausite.“ Tada jie: „Tai kur jie?“ Nežinojau, kaip jiems paaiškinti šio krašto žmonių mentaliteto ypatumus. Juk Vakaruose tokiose situacijose niekas nelaukia – žaidėjas persikelia į kitą klubą ir per teismus reikalauja sumokėti pinigus, kuriuos jiems garantavo kontraktas."