"Smagu, kad tėtis (Šarūnas Marčiulionis) daug pasiekęs ir kad galiu sekti jo pėdomis, bet krepšinyje klonų nebūna. Reikia džiaugtis genais, bet reikia mokytis ir žaisti. Reikia suprasti, kad aš kuriu savo kelią.
Mes apie krepšinį kalbamės tikrai nemažai. Jis mėgdavo pažiūrėti mano NKL rungtynių įrašus, nusivesti į salę ir duoti patarimų. Parodyti kokį judesį, detalę, ką darydavo pats. Anksčiau, kai buvau jaunesnis, jei man nepavykdavo iš pirmo karto to atkartoti, galvodavau, kad tai nesąmonė. Dabar ateina supratimas, kad tėtis duoda naudingos informacijos, ją reikia pasiimti. Jis sakydavo ir apie mano metimą, kad po kelerių metų mesiu į krepšį visai kitaip. Jis tai matė pagal mano kūną, siūlė pratintis iškart, aš nesutikdavau, bet išėjo taip, kad jis yra teisus. Dabar stengiuosi klausytis ir iš pirmo karto įsigilinti, ką tėtis sako."