"Jei nori žaisti aukšto lygio krepšinį, turi greitai bėgti ir aukštai šokti, kaip tą daro 20-mečiai, 25-mečiai ar 30-mečiai. Turi būti toks pat staigumas. Indikatorius turi išlikti – kaip vėlyvame amžiuje padidinti jėgą, staigumą, ištvermę, kaip sugebėti bėgti tokiu greičiu, kaip bėga 30-mečiai, ir dar išlaikyti tempą. Nuo 30 metų amžiaus reikia pradėti analizuoti savo kūną. Požiūris šiame amžiuje turi keistis. Turi būti visai kitokia treniruočių specifika, nei yra jaunesniame amžiuje. Reikia įvertinti atsistatymą. Jei dirbsi sunkiai ir aklai, žaisti negalėsi. Tai sezono metu reikia labai analizuoti, nes yra komandų, kurios sportuoja dukart per dieną. Vyresni žaidėjai to patraukti negali, turi būti derinama. Iš savo patirties galiu pasakyti, kad jei žmogus labai nori ir yra labai išsianalizavęs save ir prižiūrintis savo kūną, tai galima žaisti krepšinį ir būnant 35-erių, ir 40-ies metų amžiaus. Galbūt ne pačiame aukščiausiame, bet tikrai aukštame lygyje. Tai tikrai įmanoma, tai normalus dalykas. Analizuojant sporto mokslą, žmogaus kūno mechaniką, fizinį pasiruošimą, mitybą, – tikrai galima žaisti daugybę metų. Visiems tiems treneriams ir komandoms, kurie nurašo žaidėjus labai anksti, galiu pasakyti, jog vyresnio amžiaus žaidėjams turėtų būti suteikiamas antras šansas. Jie gali tikrai daug padėti savo patirtimi, žiniomis ir įgūdžiais.
Galime drąsiai sakyti, jog amžius nėra riba. Sakyti, kad 35-erių metų žaidėjas yra senas – atgyvenęs dalykas. Tai senas požiūris, kuris šiais laikais nebėra tinkamas."