"Žvėris miške, žmogus ant ūkės nepražūna. Prieglobstis... Arkliui užduosi per snukį, piemeniui į kuprą, jei karštas, susimuši su kaimynu – viskas ką nepiktadarys žmogus, gyvendamas ant ūkės, gali bloga padaryti. Miesto akmuo, žinia, kietas, tinka užsimoti, o, be to, kietas daiktas neturi širdies. Miestui spiausi į veidą, jis tave sumals į dulkes, o žemė atlaidi, kiekvieną sūnų paklydėlį priima."