"Mes vaikams leidžiame būti savimi, kol tai nepradeda trukdyti kietiems. Manau, tokia ir yra tėvų pareiga – leisti vaikams būti, ieškoti, žaisti, išbandyti ir atrasti. Tėvai pirmiausia turi būti stebėtojai, kurie prireikus vaikui padėtų ir patartų. Dažnai mūsų pasąmonėje glūdi prisiminimai, kaip su mumis elgėsi tėvai. Ir su savo vaiku elgiamės taip, ką prisimename iš vaikystės. Bet mes vaikus stengiamės matyti esamuoju laiku be iš anksto susikurtų nuostatų. Viena priežasčių, kodėl kai kurie vaikai nelaimingi, yra ta, kad tėvai nemato jų čia ir dabar, o tik pagal iš anksto susikurtą modelį įsivaizduoja, kaip vaikai turėtų elgtis. Ir kai tokia tėvų susikurta projekcija griūva, labiausiai nukenčia vaikai – jie lieka kalčiausi."