"Vaškinės figūrėlės iki raudonumo įkaitintose likimo rankose, nežinančios, ką iš jų nulipdys rytdiena: dorybę ar niekšybę, šventą kankinį ar dvokiantį lavoną. Nelaimingi vergai, įkinkyti į gyvenimo vežimą, elgetos, kurių retas slepia savo ubagiško apdaro raukšlėse vieningą vertingą monetą – nuoširdų norą išlikti doram, suprasdamas, kad tai mūsų gyvenimo siela, ją praradęs žmogus virsta negyvėliu."