"Esu iš tų žmonių, kuriems reikia visko arba nereikia nieko. Galiu arba žaisti maksimaliai, arba išvis nedalyvauti profesionaliame sporte. Esu patyrusi galybę lūžių, sutrenkimų, sumušimų. Tad mano kūnas jau nėra pasirengęs varžyboms ir dideliems krūviams. Tegul ir labai norėčiau – žinau, kad negaliu to daryti.
Krepšinis yra kontaktinis sportas, kuriame neįmanoma apsieti be traumų. Tik vieniems jų kliūva mažiau, kitiems – daugiau. Manau, tai ir sėkmės dalykas. Deja, traumų atžvilgiu sėkmė buvo nusigręžusi nuo manęs.
Žodžiu, esu patyrusi išbandymų. Iki atėjo suvokimas, kad reikia sustoti. Jeigu jau šiandien, kai esu labai jauna, suku atsiklaupti, tai kas laukia po penkerių ar dešimties metų?"