"Jei paklaustumėte, ar noriu ir toliau filmuoti tai, ko reikia televizijai, mano atsakymas būtų: „Ne, jau nenorėčiau“. Man jau neįdomu daryti tai, ko reikia, o ne tai, kas man patinka. Man norisi atvirų dialogų, unikalių pašnekovų.
Įdomiausi pašnekovai man būdavo nauji, dar neatrasti žmonės. Jeigu jie įdomūs man, juos padarysiu įdomius ir žiūrovams
Man visi pašnekovai būdavo lygūs. Svarbiausia būdavo nesijausti aukštesniam už juos ir nekeliaklupsčiauti, kad jie sutiktų šnekėti. Ar su kunigu, ar su lauko darbininku, ar su direktoriumi bendraudavau kaip lygus su lygiu."