"Prisimenu, 1972-aisiais prieš prasidedant Ignalinos atominės elektrinės statybai važiavau prie Drūkšių ežero, kur buvo apstu ungurių. Kai tapo aišku, kad dėl elektrinės darbo ežero vanduo sušils dar vienu ar dviem laipsniais ir unguriai negalės gyventi, jie buvo masiškai gaudomi apsvaiginus juos elektra. Žuvys siaubingai cypė – vaizdas buvo košmariškas, tačiau tada nesuvokiau, kas baisiau – ar elektrinė, ar žmonės, naikinantys gamtą."