"Visi bent kartą juokais ar pusiau rimtai esame savęs klausę: kaip elgtumės, jei žinotume, kad gyventi liko vieneri metai, mėnuo, savaitė? Nors ir keista, tikriausiai niekas net nebandė iš tikrųjų sąžiningai į tai atsakyti.
[...] man norisi, kad paskutinė diena būtų tokia kaip visos. Tokia, kokių praeina tūkstančių tūkstančiai nė nepastebėtų. Noriu, kad ji niekuo nesiskirtų nuo ilgiausios virtinės pilkų savo sesių, bet, įsisąmoninta ir su pasimėgavimu nugyventa, taptų tikra dienų karaliene. Ne, karalienės nereikia. Man užtektų paprasčiausios dienos Prieš Nuosprendį."