"Jau nuo neatmenamų laikų tie, kurie norėdavo apsivalyti ir savo mąstymą pakeisti, pasitraukdavo toliau nuo žmonių. Į miškus, kalnus, dykumas, bokštus ar vienuolynus. Jie tai darydavo anaiptol ne vien dėl savo pačių ramybės, bet ir nenorėdami suteikti skausmo kitiems. Kai kuriasi naujas pasaulis – žemė trykšta siera ir dreba, net jei tas pasaulis – tik vienas vienintelis žmogus."