"Gal kam nors to optimizmo pasirodys per daug, nes ne kartą pati sau vienumoje ir viešai tvirtinau, kad šie metai – laimingiausi mano gyvenime. Suprantu, jog sunku tuo patikėti. Kadangi liga sergančiajam tampa ne tik getu, bet ir kalėjimu, vėl pacituosiu Oscarą Wilde‘ą, kuris taip pat patyrė kančios teikiamą euforiją, tačiau stengėsi ją vertinti blaiviai: „Aš netvirtinu, kad kalėjimas buvo geriausia, ką galėjo pasiūlyti man gyvenimas. Toks pasakymas būtų gerokai atmieštas tulžimi, liejama ant savęs paties.“"