"Jo (Šarūno Jasikevičiaus) lūkesčiai įžaidėjams yra labai aukšti. Nes jis pats buvo įžaidėjas, o jo stiprybė – ką jis man pripažino kelis kartus, buvo jo protas. Tai, kaip jis suprato žaidimą ir kaip jam ruošėsi. Kai žaidi jo komandai, jis to tikisi ir iš tavęs. Pirmaisiais mano metais gavau žadintuvo signalą. Atvykau galvodamas, kad mėtysiu tritaškius, dalysiu perdavimus ir lakstysiu pirmyn atgal. Galvojau, kad jis išmokys mane žaisti du prieš du, bet nesitikėjau, kad išmoksiu tokių dalykų, apie kuriuos net nepagalvojau. Strateginiai dalykai, psichologiniai momentai, kaip pasiruošti svarbiausioms rungtynėms, svarbiausiems momentams... Jis tikisi, kad įžaidėjas padės organizuoti komandą, išgyventi spaudimą. Jei suklysta kažkas kitas, jis greičiausiai rėks ant įžaidėjo, nes viskas prasideda nuo šios pozicijos. Jei kažkas sumauna derinį, tai ne jo, o įžaidėjo kaltė."