"[...] dirbau vienoje leidykloje projektų vadovu, bet kai ištisus mėnesius ėmė vėluoti atlyginimas, pradėjau dairytis kito darbo. Kaip tyčia sulaukiau skambučio iš vieno pažįstamo, kuris pasakė, kad yra lietuvių kalbos mokytojo vieta... kalėjime! Pirmomis dienomis buvo tikrai nedrąsu ir maniau, kad ilgai šitame darbe neužsibūsiu. Bet netrukus supratau, jog kaliniai yra tokie patys žmonės, kuriems tiesiog į krūvą susidėjo daugybė aplinkybių, atvedusių prie vieno ar kito žingsnio, už kurį teko atsidurti už grotų. Turėjau ir tokių mokinių, kuriems buvo vos dvidešimt, ir tokių, kuriems – beveik septyniasdešimt. Ko išmokau? Kantrybės ir gebėjimo žmogų priimti tokį, koks jis yra."