"Rutina prieš rungtynes, diena prieš rungtynes. Turime kažkokių žaidimų. Visada jaučiu, kada reikia papildomai padirbėti. Ateinu ir darau. Tiesiog pradedu jausti treniruotėse, kad kažkur eini link tos pusės, kad reikia padirbėti papildomai. Bet kai pasieki tą lygį, įdėti milžiniško darbo nebereikia. Bet siekiant to, reikia dirbti tikrai nemažai. Sutvarkyti galvą, kojas ir ranką. Viskas turi dirbti vienu ritmu ir mechanizmu. Nesakau, kad pasiekei kažką ir nebereikia dirbti, tęstinumas turi būti. Turi jausti kūną, galvą, kai matai, kad kažkas stringa. Metimų per treniruotę būna daug. Skaičiaus neseki, kad „išmesi tiek ir baigsi treniruotę“. Taip nėra. Tiesiog meti ir jauti. Jų būna tikrai daug, šimtais.
Pojūtis sudaro labai didelę dalį. Atstumo ir laiko pojūtis – kada išbėgi, kada pašoki, kada išmeti. Dabar, kai jau esu subrendęs, pastebiu, kad ir galvoje turi būti viskas tvarkingai sudėta, ir kojose. Ranka turi dirbti taisyklingai, bet turime pavyzdžių, kaip patys netaisyklingiausi metikai yra ne ką prasčiau pataikantys."