"Sidnėjuje (2000 m. vyko olimpinės žaidynės) irgi turėjome galimybę gyventi ne kaimelyje, o viešbutyje. Nes gyvenant kaimelyje labai svarbi sportininko psichologinė būsena, sugebėjimas valdyti savo emocijas ir jų neišmėtyti. Kuo labiau jaudiniesi, apsikrauni kitų emocijomis, jų mažiau lieka varžyboms. O joms reikia dviejų šimtų procentų visų emocijų. Tačiau neįkėlęs kojos į kaimelį nesuvoki, kad esi olimpinėse žaidynėse. Todėl mūsų sprendimas įsikurti kaimelyje likus porai dienų iki lenktynių buvo labai geras. Nes nespėjome ištaškyti emocijų, o pasiekti varžybų trasą buvo daug patogiau iš kaimelio. Prisimenu tą ėjimą valgyti kartu su žvaigždėmis, kurias buvau mačiusi tik per televizorių. Labai stiprus įspūdis."