"Garso režisierių Joną Maksvyčių susitikau irgi juokingai. Galima sakyt, miške. Mes jau kokius metus vis bandėme nufilmuoti pelėsinį grybą termostate. Ir vis nesėkmingai. Gal po 15-kos bandymų ruošėmės dar vienam. Su filmo dailininke Indre turėjom nuvažiuoti į mišką prisirinkti samanų ir visokios scenografijos. Ieškojau, kas pavežtų į mišką, ir atsiliepė Jonas. Matyt, norėjo į mišką. Mes prisirinkom samanų, visokių žolių. Dar spėjau papasakoti Jonui apie mūsų keistą draugystę su grybais. Po kurio laiko pelėsis užaugo, o filmą atrinko į vieną geriausių Europos dokumentinių filmų festivalių. Bet nutiko nelaimė. Garso režisierė, kuri turėjo tvarkyti garsą, dingo. Tuomet vėl skambinu Jonui, tik ne dėl samanų. Prašiau, kad išgelbėtų mūsų filmą. Taip ir nutinka. Po dvejų metų Jonas Maksvytis už „Animus Animalis“ garsą buvo apdovanotas sidabrine gerve."