"Esu laisvai samdomas dainininkas – mano pajamos priklauso nuo užsakymų, į valstybinę paramą nei pretenduoju, nei ją gaunu. Teko susiimti, pasiskaičiuoti išlaidas ir santaupas. Paėmęs save už pakarpos, neleidau grimzti į neviltį. Radau instrumentą, sukūriau savo kasdienybei struktūrą ir stengiausi dienas leisti kuo įprasčiau. Kaip vizituojantis LMTA profesorius, pradėjau mokyti nuotoliniu būdu. Taip pat ruošiausi ateities vaidmenims, nežinodamas, ar juos dainuosiu scenoje. Su nežinojimu išbūti buvo sunkiausia, juokavau, kad pavasarį galiu planuoti tik tai, ką valgysiu vakare – nebuvo net aišku, kas įvyks kitą savaitę."