"Mano dėdė buvo fotografas mėgėjas, fotografuodavo savo gimines, mus, vaikus, – mane, mano seserį ir pusbrolį. Atsimenu, kaip vakarais jis aklinai uždengdavo kambario langą, išjungdavo šviesas ir darydavo nuotraukas čia pat kitiems šeimynykščiams ramiai miegant lovose. Tai nebuvo dažnas įvykis, bet aš visuomet dalyvaudavau sėdėdama šalia ir stebėdama šią alchemiją. Kartais dėdė leisdavo iš ryškalų ištraukti nuotrauką ir įmerkti į fiksažą. Labai džiaugdavausi tokiu pasitikėjimu. Tai buvo mano pirmoji pažintis su fotografija. Paaiškino, kas yra fotoaparatas, kaip veikia, kokie ekspozicijos nustatymai, kaip įdėti juostelę. Paauglystėje pradėjusi lankyti jojimo mokyklą šalia Žalgirio stadiono, į treniruotes, neatsiklaususi dėdės pasiimdavau ir jo fotoaparatą „Zorkij“. Matydamas mano susidomėjimą, galiausiai jį man atidavė. Šia kamera aš ir padariau pirmąsias savo menines fotografijas."