"Baleto artistai – panašiai kaip sportininkai: jei spėjo užsienyje užsidirbti, tai gali gyventi. O jeigu nieko neužsidirbo – turi gyventi iš varganos kelių šimtų litų rentos. Juk baleto artistai daug jėgų ir sveikatos atiduoda scenai, neišvengia ir traumų, antroje gyvenimo pusėje kenčia nuo įvairių ligų, tad norėtųsi, kad šie žmonės būtų labiau tausojami ir puoselėjami, kol dar šoka. Teatro artistas turi daugiau laiko atsiskleisti. Jis gali tai pasiekti sulaukęs ir penkiasdešimties, o baleto artistui laikas nėra patikimas sąjungininkas: nespėjai – sulaukęs 38-erių, vis tiek turi trauktis."