"Mano tėvai labai tolerantiški. Nei man, nei seserei Emilijai niekada nieko griežtai nenurodinėjo, tačiau nuomonę apie mūsų poelgius pasakydavo. Šeimoje vyravo pasitikėjimas. Tėvas visada sakydavo, kad nesirinkčiau nemėgstamos veiklos, kuri būtų kančia, nemaloni prievolė. Jo pozicija buvo ir tebėra griežta: žmogus laimingas tik tada, kai jaučia laisvę. Darbas turi būti susijęs su pomėgiais, tada nei laikas, kiek dirbi, nei pinigai nėra taip svarbūs. Na, žinoma, pinigai menininkui niekada nepamaišo."