"Buvo taip, kad kažkas išgirdo mano balsą, pamanė, kad jis tiktų užkadriniam darbui, ir pasiūlė. Nuėjau į televiziją, man davė perskaityti tekstą, televizijos darbuotojai įrašė bandymams skirtą filmuko ištrauką, perklausė, pasitarė ir nusprendė, kad tinku.
[...] tai buvo vienas iš būdų užsidirbti, nes, baigus aktorystę, toli gražu ne visiems iškart pavykdavo gauti darbą, susijusį su šia veikla. Neretam ką tik iškeptam aktoriui tekdavo padirbėti ir padavėju, ir taksistu... Tad aš džiaugiuosi, kad man pavyko gauti darbo, susijusio su profesija. Juk įgarsinimas taip pat yra kūrybinės raiškos būdas, skatinantis „palaikyti formą“, neleidžiantis pamiršti tarties, kirčiavimo taisyklių, be to, suteikiantis galimybę susipažinti su gerais filmais ir juose vaidinančiais aktoriais."