"Mūsų vidinis jausmas priklauso nuo mūsų požiūrio į gyvenimą, kasdienes smulkmenas. Kiekviena nuoskauda – tarsi akmuo: įsidedame jį į kišenę ir po to sunku net paeiti. Pati vengiu save supančioti kančios grandinėmis. Su kiekvienais metais vis aiškiau tai suprantu ir žinau, kad visa, kas ateina į mūsų gyvenimą – net ligos, bėdos, nelaimės, – irgi turi prasmę.
Tai supratau sunkiu gyvenimo laikotarpiu – kai vienai teko auginti dukras ir turėjau labai daug dirbti. Kito kelio nebuvo, tad reikėjo išlikti stipriai. Tas laikotarpis mane užaugino. Vargu ar būsi labai išmintingas, jei nežinosi, kas yra skausmas, rūpesčiai, bėdos, vargai. Manau, nerasime nė vieno žmogaus, kuris per gyvenimą nė karto nebūtų patyręs šių dalykų. Užklupus sunkumams turime tiesiog išsiverkti, išliūdėti, o po jų – pakilti ir su dar didesniu pasitikėjimu eiti į priekį. Aišku, žingsniuodami savo keliu visi bandome rasti savo džiaugsmą."