"Baigiant mokyklą, mokytojas nedaugžodžiaudamas paaiškino, kad gyvenimas – nuožulni plokštuma, o mes esame tie, kurie iš apačios kylame į viršų. Kuo aukščiau pakylame, tuo lengviau nuslystame žemyn. Yra du būdai didinti trinties koeficientą: sunkiai dirbti ir mokytis užsienio kalbų. Mums, dvyliktokams, tas receptas tuo metu tiko, kad sėkmingai pradėtume judėti į priekį. Tačiau po kiek laiko pamatai, kad visų žmonių judėjimo greitis skiriasi – vieni greičiau pasiekia karjeros aukštumas, kiti į priekį juda labai lėtai, nors dirba be galo daug. Tapo aišku, kad, siekiant tikslų, svarbu turėti ir gerą komandą, nes vienas ilgai nepavažiuosi. Norint būti viršuje, reikia tų, kurie jau yra ten užkopę, pagalbos rankos. O tu gali ištiesti savąją tiems, kurie yra žemiau nei tu. Mentorystė puikiai atspindi šį procesą – vienas kitam padedame kopti aukštyn. To reikia, kad mūsų visuomenėje žmonės kiltų kuo aukščiau, kad daugiau pasiektume, prisidėtume prie Lietuvos vystymosi ir geresnės ateities. Juk nuo to visiems bus geriau."