"Kenijoje pirmą kartą [teko] susidurti su tuo, kad bėgimas nėra tiesiog saviraiška ar būrelis. Tai yra tiesiog žmonių pragyvenimo šaltinis, gyvenimo būdas, jie į tai žiūri kaip į darbą.
Vienose varžybose Liuksemburge teko gyventi su Turkijai atstovaujančiu kenijiečiu. Jis man nuolatos rodė, kokią jis techniką yra susipirkęs savo ūkyje, traktorius ir visus kitus padargus. [Jis] viskuo labai didžiuojasi ir laukia nesulaukia, kada baigs karjerą ir galės pradėti ūkininkauti."