"Yra niuansų – ant tų žirgų joja raiteliai, joja savininkai, kurie tuos žirgus pažįsta ir žino, kaip su jais elgtis. Tarkim, yra baikštus žirgas, kuris nemėgsta kažkokiame kampe šokti kliūties. Tą šeimininkas supranta ir moka jį priversti, bet mes nežinome. Mes darome klaidų detalėse, kurių mes nežinome ir jas sunku prognozuoti.
Žirgai nėra transportuojami – jie yra parūpinami varžybų organizatorių. Yra ribos, kur matai, kad peržengta riba ir smurtaujama prieš žirgą. Bet nei vieneriose varžybose nesu mačiusi, kad būtų perlenkta lazda.
Manau, kad čia buvo iš anksčiau nuspręsta, nes sporto šaka (žirgų rungtis) išaugo ir tampa brangi. Tik tos šalys, kurios turi didelius žirgynus, gali organizuoti varžybas. Manau, kad yra linkstama į tą pusę, kad visos šalys galėtų turėti vienodas galimybes ne tik organizuoti, bet ir sportuoti. "