"Kai pradėjau (sportuoti), mama netikėjo. Klausė: „Kaip tu eisi į baseiną – plaukti nemoki, o vandenyje tau šalta.“ Bet matyt kažkas ten mane labai patraukė ir likau. Nebuvau rimta plaukikė, simuliuodavau. Vienais metais, juokinga dabar ir prisiminti, neidavau į treniruotes ir meluodavau tėvams. Išplaudavau maudymosi kostiumą po kranu, į rankšluostį įvyniodavau, kad ir jis sušlaptų, ir padžiaudavau. Kai grįždavau namo mama klausdavo: „Buvai treniruotėj?“ Sakydavau: štai, juk viskas padžiauta. Kokius metus taip dariau, kol trenerė nepaskambino mamai ir nepaklausė, kur ta Gintarė?"