"Buvo garsus, metaforinis lietuvių teatras. Dabar metaforinio teatro liko mažai, ateina jaunoji karta. Gal ne visa, tačiau dalis jos mėgina sekti europietiškas tendencijas, kitaip tariant, sekti madą. Garsiausi mūsų kūrėjai buvo autentiški. Nesvarbu, patiko kitiems ar ne, jie buvo tokie, kokie yra, ir tuo garsėjo. Turiu galvoje Eimuntą Nekrošių, Rimą Tuminą, Joną Vaitkų – Kauno etape.
Gyvenimas gerėja, režisierių daugėja, jie laisvai keliauja po pasaulį, kiekvieną savaitę gali Berlyne pamatyti po premjerą ir tada sugrįžę čia padaryti tą patį."