"Neabejoju, kad su niekuo daugiau nejusiu tokio emocinio ryšio, kokį šiandien juntu su ja (mama). Tai žmogus, iš kurio galiu gauti patarimą bet kokiais gyvenimo klausimais, ji pirmoji pamato mano darbus, iškenčia vadinamuosius psichinius išpuolius, prasiveržiančius dėl įtampos ir pervargimo. Ji niekada nesmerkia, neanalizuoja, kodėl taip ar kitaip įvyko. Gyvenime būna įvairių situacijų, tačiau žmonės, kurie sąmoningai vengia tokio ryšio su tėvais, daro didelę klaidą.
Jai svarbu, kad aš būčiau laiminga."