"Žmonės sulipa į autobusą ir važiuoja tam tikra kryptimi iš anksto nustatytu maršrutu. Arba: į autobusą sulipa žmonės, durys užsidaro, vairuotojas žiūri, kokie žmonės susirinko ir tada sprendžia, kur važiuos, kuri kryptis tinkamiausia.
Kai žinai, kokius turi žmones, gali spręsti, kas įmanoma padaryti, kokius tikslus užsibrėžti. Vėjais mėtomi tikslai yra beverčiai. Viskas turi ateiti savo laiku – ir mūsų laikas ateis."