"Parsivežu namo jau penktą Dakaro medalį. Daugiau nebesinori važinėti ten vien tam, kad rinkčiau tuos medalius, taip pat nebesinori remontuoti automobilį trasoje po šešias ar aštuonias valandas. Aišku, žinant, kad daugiau nei pusė ekipažų Dakaro ralio nebaigė, kiti džiaugtųsi vien finišu. Bet manęs tai nebetenkina. Aš ir taip pažadu: kiek mes bevažiuosime, finiše vis tiek būsime. Turime tokį charakterį: kiti jau pasiduotų, o mes sukandame dantis ir važiuojame. Bet mus labai slegia tai, kad negalime važiuoti greitai, turime gaišti laiką remontui. Būna skaudu trasoje krapštyti kažkokią detalę: laikas eina, visi tave aplenkia, o tu stovi."