"Lietuvių specialiųjų pajėgų karių Afganistane nėra daug, tačiau ir nedidelis skaičius Zabulo provincijoje kėlė Talibanui baimę. Jie buvo nuostabūs kovotojai, žiaurūs ir džiaugsmingi mūšyje, nuolat gyveno kontroliuojamo beatodairiškumo sąlygomis. Jie kritikavo amerikiečių nenorą eiti už bazės ribų ir sveiko proto ribas peržengiančius saugumo reikalavimus. Jie sakė: „Norite žaistai saugiai kare? Taip pralaimėsite“ arba „Mes esame kariai, o ne vaikai“. Jei jų prireikdavo, jei labai greitai būdavo pasiruošę veikti. Jokios baimės, jokių atsikalbinėjimų. Jie laužė taisykles, jei tai padėdavo misijai."