"Anksčiau negalėjau užmigti, kai pralaimėdavome 1–2 taškais. Galvodavau, kaip arti buvome pergalės ir ką reikėjo daryti kitaip. Geriau jau pralaimėti dvidešimt taškų ir ramiai išsimiegoti. O dabar negaliu užmigti ir po pergalių. Tai visų trenerių bėda. Tų, kurie visiškai atsiduoda darbui. Apie krepšinį galvoji nuolat, tačiau profesionalai turi turėti vaistų. Tam yra meditacija, joga. Aš neturiu laiko užsiimti joga. Todėl pastaruoju metu ir atsisakau treniruoti rinktines. Per sezoną taip pavargstu, kad vasarą man reikia poilsio, jog atsigaučiau."