"Kai per atrankos varžybas pasiekiau pasaulio jaunių rekordą, mamai, pasakiau, kad viskas, man jau nebereikia medalio. Emocijos veržėsi per kraštus. Tačiau mama man įteigė, kad reikia susikaupti, nes po pietų laukia finalas. Dar buvau pakviesta į dopingo kontrolę, ten praleidau pusantros valandos. Gerai, kad iki finalo buvo didelis laiko tarpas, todėl pavyko nusiraminti, apmalšinti emocijas ir pailsėti. Žinojau, kad aš – rekordininkė ir distancijoje negaliu suklysti. Čempione tapau nesunkiai, varžovę aplenkiau net pusantros sekundės."