"Paaiškėjo, kad Vilniuje vartojama lenkų kalba tėra rusų ir lenkų kalbų mišinys. Aš prisiminiau žodžius, girdėtus iš Vilniaus lenkų, bet, kai juos kartojau, Lenkijos lenkai manęs nesuprato. Teko visų prašyti, kad su manimi kalbėtų ne angliškai, o lenkiškai, kad greičiau išmokčiau. Kalba labai svarbus dalykas. Kai atvažiuoji į svetimą šalį ir bandai išmokti vietos kalbos, visa komanda į tave kitaip žiūri. Po trijų, keturių mėnesių lenkiškai kalbėjau laisvai, dalinau interviu ir dabar neturiu jokių problemų dėl bendravimo."