"Lyderis turėtų pamiršti ir vertinimą pagal lytį. Aš žiūriu paprastai: jei gerą produktą/ paslaugą galiu gauti iš konkretaus žmogaus, man visiškai nesvarbu ar jis vyras ar moteris, tiesiog ieškau savo srities profesionalo. „Kova“ turi vykti ne tarp lyčių, o tarp specialistų. Man niekada nebuvo svarbūs titulai, jie natūraliai ateina augant profesionalumui. Daug svarbiau, ką darbai kalba apie žmogų, o ne žmogus apie juos. Nežinau, ar organizacijų psichologijoje egzistuoja toks lyderystės tipas, bet aš jį pavadinau „tyliąja lyderyste“: tai lyderystė, kai neakivaizdžiai prisiimi atsakomybę komandą vesti link tikslo, o komanda galvoja, kad tą tikslą pasiekė savarankiškai - be aiškaus lyderio. Tokia užimta pozicija pasiteisino ne kartą, juk konkuravimas veda tik link išeikvotos energijos, o koncentracija į puikybę – pražūtinga."