"15 metų kiekvieną dieną sportuoju be pertraukų, pavargau. Viso gyvenimo su sportu aš nesieju, man jis – trečioje vietoje. Galiu aprėpti daugiau sričių, tad kam man apsiriboti viena? Nenoriu būti kaip Valerijus Dimitrovas, nenoriu šešiolika kartų iš eilės tapti Europos čempionu. Man tokie skaičiai – kosmosas. Nesuprantu, kam to reikia. Jei laimėčiau pasaulio čempionatą, būtų fantastiškas pasiekimas. Kam jį dar paskui kartoti? Juk pinigų iš to vis tiek daug neuždirbame. O treniruotės vargina, alina – ne tik fiziškai, bet ir morališkai. Pagalvoju: kam man viso to reikia? Ir taip taurės jau nebetelpa į lentyną."